Kuo ilgiau trunka nuotolinis, tuo labiau jauties išsekęs, išsekęs nuo mokymų, kuriuose prasėdi po 2 ir daugiau valandų. Ir, deja, pasibaigus visiems kursams supranti viena - iš pradinio taško vis dar nepajudėjom. Lieka tas pats neatsakytas klausimas - kaip išjudinti jaunąją kartą??? Kaip įtraukti mokinį , kuris prisijungia ar ateina į pamoką tik tam, kad nebūtų n????

Ir tada, kai viskas atrodo jau prarasta, kai mintyse jau norisi šilto vėjo, telefono ekrane užsidega Aurelijos kursai. Sudvejoju, bet einu.....
...... Ir dabar galiu pasakyti tai buvo tai, ko reikėjo. Po ilgų ieškojimų atradau tas mažas paslaptis - kaip , kada ir kokiu būdu.

Praėjus pusei metų:
Tai, kas buvo pateikta kursų metu, pritaikiau praktiškai pamokose. Patarimai tikrai priverčia nusišypsoti ir pamąstyti - kodėl taip nedariau anksčiau?
Aštuntos klasės mokiniai, kuriems buvo leista susidaryti savo klasės taisykles jau pusmeti pamoką pradeda patys. Keista, bet ne man tenka drausminti ir priminti susitarimus. Viskuo suinteresuoti patys mokiniai. Jie šiai dienai yra pamokos variklis: ateina į pamokas, atlieka užduotis, jungiasi į nuotolinį... Ir viskas atliekama su noru veikti.
Dėkui Aurelijai už tokias mažas paslaptis, kurios virsta turtais mano mokinių akyse.

Kai sužvarbęs gyvenimo dykumoje išvysti oazę, manai, kad tai tik miražas. Tačiau šįkart oazė buvo tikra ir aš turėjau laimę dalyvauti džiaugsmo kupinuose susitikimuose. Taigi oazėje laukė mokytoja Aurelija. Ji priminė atsigręžti į save – MOKYTOJĄ.

Kalbėdama apie, atrodo, paprastus dalykus – mokytojo išvaizdą, mokinių dėmesio valdymą, dėkingumą - Aurelija akcentavo žmogaus svarbą, akcentavo mokinio ir mokinio svarbą. O kaip greitai mes paskęstame kasdienybės liūne sukdamiesi tarp pažymių, atsiskaitymų, reitingų... Džiaugiuosi, kad man tai buvo akcentuota ir priminta iš naujo.

Taip, taip, džiaugsmo emocija mane lydėjo per visus mūsų susitikimus. Džiaugiausi galėdama pabūti „mokinio kailyje", kai ne viską norisi daryti, bet išmintingas ir supratingas vadovas, nujausdamas tavo ketinimus, „čia ir dabar" improvizuoja, skatina, judina ir nejučia suvoki, kad padarei viską, ką reikėjo.

Ypač įdomu buvo apie taisykles, apie mokymosi būdus, medžiagos pateikimą, apie klausimus, į kuriuos atsakoma „taip", sėkmės momento pamokoje svarbą, pažadą mokiniams nepamirštant savęs, akių pratimus, fotosesiją su linksmomis kaukėmis ir ypač gražiomis mumis – MOKYTOJOMIS. O kur dar canva laikrodukas, pozityvas, laimės svarba. Buvo svarbu būti svarbiai. Buvo svarbu klausyti kolegių. Buvo svarbu „surinkti save". Buvau išsibarsčiusi ir, matyt, vis nebuvo laiko „susirinkti". Ir aš to laiko gavau. Man pavyko. „Surinkau" save. Tikiuosi – ilgam. Ačiū, Aurelija!!!

,,Ateities mokytojas dabar" mokymai įtraukia nuo pirmos minutės. Rami, pozityvi ir draugiška mokymuisi aplinka. Praktinės užduotys savarankiškam darbui papildo teorinę mokymų medžiagą. Lektorė Aurelija įkvepia ir motyvuoja, suteikia įrankius kitaip pažiūrėti į save, mokinius ir tradicinę pamoką. Rekomenduoju norintiems mokymo aplinką pamatyti kitu nauju kampu.

Po asmeninės konsultacijos: Labai dėkoju už šio ryto pokalbį ir ačiū, kad skyrėte man savo brangaus laiko! Labai tai vertinu! Labai gera buvo Jūsų klausyti ir su Jumis kalbėtis. Tikrai nuoširdžiai!

Šiandien kaip niekad turime galimybę rinktis. Rinktis ne tik kur keliauti, kokiu stiliumi rengtis ar kokius daiktus pirkti, turime galimybę mokytis neišėję iš namų ir net pasirinkti pageidaujamą mokytoją, lektorių. Aš pasirinkau Aureliją ir nenusivyliau. Aurelija turi aiškią savo nuomonę, yra pozityvi, dalinasi, vadinasi – nepavydi, turi vertybes, dvasinga mintimis, įdomi ir, žinoma, nepaneigsi, jog yra labai žavi, išskirtinė moteris. Man praleistas laikas su ja ir visa grupe buvo labai naudingas.

Dėkoju mokytojai Aurelijai už įkvepiantį darbą! Kai pagalvoji, karštą vidurvasarį, pačiame atostogų (ar kitų ilgai lauktų arba planuotų dalykų) įkarštyje savo noru sėsti ir kažko klausyti iš tos kvadratinės, per mokslo metus spėjusios pabosti dėžutės, ten juoktis, džiaugtis, bandyti kažką naujo ir netgi atlikti užduotis! Tai nerealu! Ačiū, Aurelija, už įkvėpimą, nukreipimą bei parodymą, kad galima ir dar kažkaip truputį kitaip, ir dar šiek tiek čia ir dar ten... Tikrai, įspūdžiai ir prisiminimai liko ilgam!